Pereiti prie turinio

Natrio askorbatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Natrio askorbatas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Natrio (2R)-2-[(1S)-1,2-dihidroksietil]-4-hidroksi-5-okso-2H-furan-3-olatas
CAS numeris [134-03-2]
Cheminė formulė C6H7NaO6
Molinė masė
SMILES C(C(C1C(=C(C(=O)O1)O)[O-])O)O.[Na+]
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda balti milteliai
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi druskos kalio askorbatas, kalcio askorbatas
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Natrio askorbatas (angl. sodium ascorbate), mononatrio askorbatas, C6H7NaO6 – natrio ir askorbo rūgšties druska, kuri yra lengviau įsisavinama vitamino C forma negu pati askorbo rūgštis.

1000 mg natrio askorbato turi 889 mg askorbo rūgšties ir 111 mg natrio.

Natrio askorbatas naudojamas kaip maisto priedas (kodas E301) – antioksidantas ir rūgštiklis.

Natrio askorbatas gali sustabdyti aterosklerozės vystymąsi, saugo nuo miokardo infarkto. [1] Natrio askorbatas taip pat svarbus sveikstant nuo lėtinių ir ūminių infekcijų.[2] Natrio askorbatas laikomas priešvėžiniu junginiu, nes citotoksiškai veikia daug piktybinių ląstelių linijų, tarp jų ir melanomos ląsteles, kurios yra ypatingai jautrios.[3] [4]

Šalutinis natrio askorbato veikimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natrio askorbatas yra palyginti saugus, tačiau dideli jo kiekiai gali sukelti rimtų šalutinių poveikių:

  1. Chiara Arrigonia, Davide Camozzia, Barbara Imbertia, Sara Manterob and Andrea Remuzzia (February 2006). „The effect of sodium ascorbate on the mechanical properties of hyaluronan-based vascular constructs“. Biomaterials 27 (4): 623–630.
  2. Deanna Arquette, Linda D. Caren (1992). „Effect of sodium ascorbate on the chemiluminescent response of murine peritoneal exudate cells“. Life Sciences 50 (11): 753–759.
  3. Chen Q, Espey MG, Krishna MC, Mitchell JB, Corpe CP, Buettner GR, Shacter E, Levine M. (September 2005). "Pharmacologic ascorbic acid concentrations selectively kill cancer cells: action as a pro-drug to deliver hydrogen peroxide to tissues. ". Proc Natl Acad Sci U S A. 102 (38): 13604-9.
  4. Kang JS, Cho D, Kim YI, Hahm E, Kim YS, Jin SN, Kim HN, Kim D, Hur D, Park H, Hwang YI, Lee WJ. . (July 2005). "Sodium ascorbate (vitamin C) induces apoptosis in melanoma cells via the down-regulation of transferrin receptor dependent iron uptake. ". J Cell Physiol. 204 (1): 192-7.
  5. Frederick R. Klenner, Lendon H. Smith (July 2004). Clinical Guide to the Use of Vitamin C